minuscule
Aparéncia
Occitan
Etimologia
- Del latin minusculus « « un pauc mai pichon », diminutiu de minus (« mai pichon »), qu'es lo comparatiu irrefular de parvus (« pichon »).
Prononciacion
/minysˈkyle/ França (Bearn) : escotar « minuscule »
Adjectiu
| Declinason | ||
|---|---|---|
| Singular | Plural | |
| Masculin | minuscule | minuscules |
| [minysˈkyle] | [minysˈkyles] | |
| Femenin | minuscula | minusculas |
| [minysˈkylo̞] | [minusˈkylo̞s] | |
minuscule
- Fòrça pichon.
- (per extension) Sens importància.
Variantas dialectalas
Derivats
Sinonims
| fòrça pichon | |
|---|---|
| Sens importància | |
|---|---|
Traduccions
| Fòrca pichon | |
|---|---|
|
| |
Anglés
Etimologia
- Del latin minusculus « « un pauc mai pichon », diminutiu de minus (« mai pichon »), qu'es lo comparatiu irrefular de parvus (« pichon »).
Prononciacion
/ˈmɪnʊˌskjuːl/
Adjectiu
minuscule
Nom comun
minuscule (plural: minuscules)
Francés
Etimologia
- Del latin minusculus « « un pauc mai pichon », diminutiu de minus (« mai pichon »), qu'es lo comparatiu irrefular de parvus (« pichon »).
Prononciacion
/minyskyl/
Adjectiu
minuscule masculin o femenin (plural: minuscules)
Nom comun
minuscule femenin (plural: minuscules)