vivir

Un article de Wikiccionari.

Espanhòl

Etimologia

Del latin vīvĕre.

Prononciacion

/biˈβiɾ/

escotar « vivir »

Vèrb

vivir

  1. Viure.

Mots aparentats

Conjugason

Espanhòl
Infinitiu vivir
Gerondiu viviendo
Participi passat
singular plural
masculin vivido vividos
femenin vivida vividas
Mòde indicatiu
nombre singular plural
persona primièra segonda tresena primièra segonda tresena
yo
vos
él
ella
usted
nosotros
nosotras
vosotros
vosotras
ellos
ellas
ustedes
Present vivo vives
vivís vos
vive vivimos vivís viven
Imperfach vivía vivías vivía vivíamos vivíais vivían
Preterit viví viviste vivió vivimos vivisteis vivieron
Futur viviré vivirás vivirá viviremos viviréis vivirán
Condicional viviría vivirías viviría viviríamos viviríais vivirían
Mòde subjonctiu
nombre singular plural
persona primièra segonda tresena primièra segonda tresena
yo
vos
él
ella
usted
nosotros
nosotras
vosotros
vosotras
ellos
ellas
ustedes
Present viva vivas
vivás vos
viva vivamos viváis vivan
Imperfach viviera
viviese
vivieras
vivieses
viviera
viviese
viviéramos
viviésemos
vivierais
vivieseis
vivieran
viviesen
Futur viviere vivieres viviere viviéremos viviereis vivieren
Mòde imperatiu
nombre singular plural
persona primièra segonda tresena primièra segonda tresena

vos
usted nosotros
nosotras
vosotros
vosotras
ustedes
Afirmatiu ¡vive!
¡viví! vos
¡viva! ¡vivamos! ¡vivid! ¡vivan!
Negatiu ¡no vivas! ¡no viva! ¡no vivamos! ¡no viváis! ¡no vivan!