usurpaire
Occitan
Etimologia
- De usurpar
Prononciacion
- lengadocian, gascon /yzyɾˈpajɾe/
Adjectiu
Declinason | ||
---|---|---|
Dialècte : lengadocian, gascon | ||
Singular | Plural | |
Masculin | usurpaire | usurpaires |
[yzyɾˈpajɾe] | [yzyɾˈpajɾes] | |
Femenin | usurpaira | usurpairas |
[yzyɾˈpajɾo̞] | [yzyɾˈpajɾo̞s] |
Declinason | ||
---|---|---|
Dialècte : lengadocian | ||
Singular | Plural | |
Masculin | usurpaire | usurpaires |
[yzyɾpaˈðu] | [yzyɾpaˈðu] | |
Femenin | usurpairitz | usurpairises |
[yzyɾpajˈɾit͡s] | [yzyɾpanˈɾizes] |
usurpaire
- Qu'usurpa.
Traduccions
|
Nom comun
Declinason | |
---|---|
Dialècte : lengadocian, gascon | |
Singular | Plural |
usurpaire | usurpaires |
[yzyɾˈpajɾe] | [yzyɾˈpajɾes] |
usurpaire masculin, (femenin: usurpaira, usurpairitz)
- Aquel que, per violéncia o per engana, s’acaparra un ben, una sobeiranetat, un poder, una dignitat, un títol, una identitat, etc., que li aperten pas.
Sinonims
Parents
Traduccions
|