usurpaire
Aparéncia
Occitan
Etimologia
- De usurpar
Prononciacion
- lengadocian, gascon /yzyɾˈpajɾe/
Adjectiu
| Declinason | ||
|---|---|---|
| Dialècte : lengadocian, gascon | ||
| Singular | Plural | |
| Masculin | usurpaire | usurpaires |
| [yzyɾˈpajɾe] | [yzyɾˈpajɾes] | |
| Femenin | usurpaira | usurpairas |
| [yzyɾˈpajɾo̞] | [yzyɾˈpajɾo̞s] | |
| Declinason | ||
|---|---|---|
| Dialècte : lengadocian | ||
| Singular | Plural | |
| Masculin | usurpaire | usurpaires |
| [yzyɾpaˈðu] | [yzyɾpaˈðu] | |
| Femenin | usurpairitz | usurpairises |
| [yzyɾpajˈɾit͡s] | [yzyɾpanˈɾizes] | |
usurpaire
- Qu'usurpa.
Traduccions
|
Nom comun
| Declinason | |
|---|---|
| Dialècte : lengadocian, gascon | |
| Singular | Plural |
| usurpaire | usurpaires |
| [yzyɾˈpajɾe] | [yzyɾˈpajɾes] |
usurpaire masculin, (femenin: usurpaira, usurpairitz)
- Aquel que, per violéncia o per engana, s’acaparra un ben, una sobeiranetat, un poder, una dignitat, un títol, una identitat, etc., que li aperten pas.
Sinonims
Parents
Traduccions
|